2019 Château Malartic-Lagravière Rouge
Sodrus, klasikinio Bordo stiliaus vynas iš Pessac-Léognan, pasižymintis tamsių vaisių natomis ir tvirtais taninais
2019 Château Malartic-Lagravière Rouge
Sodrus, klasikinio Bordo stiliaus vynas iš Pessac-Léognan, pasižymintis tamsių vaisių natomis ir tvirtais taninais
Château Malartic-Lagravière – tai šeimos valdomas Grand Cru Classé de Graves iš Léognan, kuriantis koncentruotus ir gaivius Bordo vynus su elegantiška taninų struktūra bei ilgu brandinimo potencialu – tiek raudonuosius, tiek baltuosius.
Ši valdа priklauso klasifikuotų Pessac-Léognan gamintojų gretoms ir turi Grand Cru Classé de Graves statusą, apimantį ir raudonuosius, ir baltuosius vynus. Būtent šis dvigubas pranašumas suteikia asortimentui platumo ir ypatingo patrauklumo.
Raudonieji vynai remiasi Merlot ir Cabernet Sauvignon, kuriuos papildo Cabernet Franc bei Petit Verdot. Juose atsiskleidžia koncentruoti vaisiai, tvirti, tačiau smulkiagrūdžiai taninai ir gaivumo šerdis, dėl kurios šie vynai puikiai tinka brandinti.
Baltieji vynai kuriami iš Sauvignon Blanc ir Sémillon. Juose gaivumas dera su sodria, kreminga tekstūra, suteikiančia gylio ir neužgožiančia švieżios šerdies.
Valdą 1996–1997 metais perėmė Bonnie šeima, po kurios sekė nuodugni vynuogynų, rūsio ir pastatų rekonstrukcija, iškėlusi dvarą į naują lygį.
Šiandien Château Malartic-Lagravière vairuoja Véronique Bonnie, Vignobles Malartic prezidentė, ir Jean-Jacques Bonnie, atsakingas už vyndarystę bei pardavimų strategiją.
Cécile Bernier eina rūsio techninės direktorės pareigas ir kasdien prižiūri vyno gamybą, o Eric Boissenot prisideda kaip enologijos konsultantas.
Šeimos ūkininkavimas jaučiamas ir pačiame požiūryje: sprendimai priimami visai šalia vynuogynų, dirbama sklypas po sklypo, siekiant iš kiekvienos valdos dalies išgauti geriausią.
Valda apima 73 hektarus Pessac-Léognan, iš kurių 66 hektarai skirti raudonajam vynui ir 7 hektarai – baltajam. Toks pasiskirstymas aiškiai rodo, kad raudonasis vynas yra gamybos šerdis.
Dirvožemyje vyrauja žvyras ir Günz žvyras su klinčių bei molio intarpais. Žvyro sluoksnis užtikrina gerą drenažą ir šilumą, padeda vynuogėms tolygiai bręsti bei suteikia vynams koncentruotų vaisių ir tvirtos struktūros.
Klintys prideda gaivumo ir įtemptesnio charakterio, o molis suteikia šiek tiek daugiau sodrumo. Būtent skirtingų dirvožemio tipų sąveika kuria vynų pusiausvyrą tarp jėgos ir elegancijos.
Klimatas – jūrinis, su švelniomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Toks ilgas brandos sezonas leidžia vynuogėms vystyti kompleksiškumą neprarandant rūgštingumo.
Vidutinis vynmedžių amžius – 28–30 metų. Giliai įsišaknijusios šaknys duoda stabilesnį ir koncentruotesnį derlių nei jaunesni vynmedžiai.
Vynuogynai tvarkomi laikantis agroekologinio požiūrio, kuriame dėmesio centre – biologinė įvairovė ir dirvožemio gyvybė. Tarp eilių auginami augaliniai apdangalai, o apie 20 landų veislės avių natūraliai nuganо plotus.
Kai kuriuose sklypuose dirvа ariama ne traktoriais, o dviem percheron veislės arkliais. Tai švelnesnis apdirbimas, išsaugantis dirvožemio struktūrą ir jo viršutinių sluoksnių gyvybę.
Valdoje pasodinta 500 medžių ir 10 000 augalų gyvatvorėse bei biologinės įvairovės juostose – jos tampa buveinėmis vabzdžiams ir paukščiams bei kuria sveikesnį vynuogyną.
Derlius nuimamas rankomis, o vynuogės rūšiuojamos tiek rankiniu, tiek optiniu būdu, kad į gamybą patektų tik geriausios. Pati vyndarystė vyksta pasitelkiant gravitaciją, o vynuogynai sertifikuoti pagal Haute Valeur Environnementale 3-ąjį lygį.
Raudonieji vynai pasižymi klasikiniu Bordo profiliu, kurio pamatas – koncentruoti, tyri vaisiai. Ąžuolo nata gerai integruota ir palaiko vaisius jų neužgoždama.
Gomuryje raudonieji vynai sodrūs, su tvirta, tačiau smulkiagrūde taninų struktūra. Gaivus rūgštingumas palaiko gyvybingumą, o poskonis ilgas, su minerališkumo prieskoniu, teikiančiu gylio.
Baltieji vynai jungia gaivius vaisius su sodria, kreminga tekstūra. Rūgštingumas pasirūpina, kad jie niekada neatrodytų sunkūs, o poskonis tyras ir ilgas.
Abi spalvas vienija subtiliai integruota ąžuolo nata – medis čia naudojamas vaisiams paremti ir tekstūrai suteikti, o ne primesti dominuojantį skonį.
Raudonieji vynai puikiai dera su sodriais patiekalais, kai jų struktūra ir koncentruoti vaisiai atliepia patiekalo intensyvumą. Sodrumas ir tvirti taninai daro juos universaliais palydovais prie stalo.
Baltieji vynai puikiai tinka patiekalams, kurių paruošime justi šiek tiek daugiau sodrumo. Kreminga tekstūra ir gaivus rūgštingumas suteikia jiems universalumo ir dermės su maistu.
Château Malartic-Lagravière vynai – tvirtas pasirinkimas šventinėms progoms, kai norisi gylio ir charakterio. Tiek raudonieji, tiek baltieji vynai byloja apie klasę, meistrystę ir ilgą laikymo potencialą.