2022 Nizza DOCG - Pomorosso
Sodri ir tvirta Barbera iš Nizza Pjemonte, pasižyminti tamsių vaisių natomis ir gaiviu rūgštingumu
2022 Nizza DOCG - Pomorosso
Sodri ir tvirta Barbera iš Nizza Pjemonte, pasižyminti tamsių vaisių natomis ir gaiviu rūgštingumu
2024 Barbera d'Asti - l'Avvocata
Sultingas ir vaisiškas Barbera d'Asti iš Pjemonto, pasižymintis gaivia rūgštimi
Monferrato yra įvairiapusiškiausias Pjemonto vyno regionas - nuo sultingų, ryškaus rūgštingumo Barbera vynų ir retų vietinių veislių iki putojančio Moscato bei mineralingų baltųjų, o visų jų charakterį formuoja kalvų kalkė, molis ir smėlis.
Jei Barolo ir Barbaresco pirmiausia siejami su griežta Nebbiolo taninų struktūra, tai Monferrato remiasi visai kitokiu pojūčiu gomuryje. Čia sutiksite vynų, kurie paprastai atsiskleidžia iškart, su sultinga vaisių šerdimi ir gyvu rūgštingumu, palaikančiu vyno gaivą ir apetitą žadinantį charakterį.
Regiono raudonųjų vynų stilistika labai plati. Nuo lengvų, beveik permatomų Grignolino vynų su netikėtai sausu ir prieskoniniu pojūčiu iki gilių, koncentruotų Barbera vynų, kuriuose rūgštingumas skrodžia tarsi gaivi gysla net ir sodriausiose versijose.
Baltieji ir putojantys vynai atveria visai kitą matmenį. Cortese suteikia įtemptų, mineralingų baltųjų vynų, o Moscato Bianco pasižymi saldžiais, aromatingais burbuliukais ir beveik nesvaria lengvybe ant liežuvio. Tai regionas, kuriame kiekvienas ras kažką pagal savo skonį ir progą.
Monferrato neturi vieno veido - jų daug. Regionas apima neįprastai platų vynų tipų diapazoną: nuo sausų raudonųjų su rimtu brandinimo potencialu iki lengvų, saldžių burbuliukų desertui. Visus juos vienija bendras gaivumas, dėl kurio šie vynai puikiai tinka prie stalo.
Barbera - vyraujanti veislė, suteikianti vynams ryškų, sultingą rūgštingumą ir tamsių vyšnių bei slyvų šerdį. Gomuryje geriausios versijos jaučiamos tankios ir koncentruotos, tačiau niekada sunkios. Rūgštingumas pakelia vyną ir suteikia jam beveik elektrinės energijos.
Barbera taninai, palyginti su Nebbiolo, paprastai būna švelnūs ir apvalūs. Todėl vynas retai atrodo įtemptas ar džiovinantis. Priešingai - jis nuslysta su šilta, minkšta pabaiga, kurioje vaisiai užsilaiko ilgai.
Ruchè siūlo kai ką visiškai kitokio. Pirmiausia pajusite rožių ir prieskonių aromatą, o gomuryje vynas atsiskleidžia vidutinio kūniškumo, su subtiliais, lengvai sausokais taninais ir prieskonine pabaiga. Grignolino spalva dar šviesesnė, tačiau nustebina ryškia taninų struktūra, kuri palieka tvirtą, beveik sausą pojūtį.
Cortese - svarbiausia baltoji veislė, suteikianti vynams įtemptą, citrusinį rūgštingumo profilį. Gomuryje jie jaučiami liauni ir spyruokliuoti, su lengvu kartumu pabaigoje, primenančiu žalio obuolio žievelę ir migdolus.
Tekstūra paprastai lengva ir tiesmuka, be to kreminio sodrumo, būdingo statinėse brandintiems baltiesiems. Todėl jie tampa puikiais palydovais prie lengvų patiekalų, kur vynas ne dominuoja, o skrodžia ir gaivina gomurį.
Moscato d'Asti ir Brachetto d'Acqui - Monferrato putojančios specialybės. Moscato d'Asti yra lengvai putojantis, mažo alkoholio kiekio vynas, paprastai apie penkis ar šešis procentus. Gomuryje jis primena šviežias vynuogių sultis su smulkiais, kutenančiais burbuliukais ir tyru saldumu, kuris niekada netampa lipnus.
Brachetto d'Acqui - raudonasis atitikmuo: lengvai putojantis, saldus raudonasis vynas su ryškiu braškių aromatu. Burbuliukai švelnūs ir kreminiai, o pats vynas turi lengvą, beveik žaismingą charakterį, dėl kurio puikiai dera prie šviežių uogų ir lengvų desertų.
Monferrato klasifikavimo sistema padeda orientuotis nuo paprastų kasdienių vynų iki ambicingiausių regiono butelių. Ji sudaryta iš pakopų, atspindinčių vis griežtesnius reikalavimus vynuogėms, derliaus dydžiui, brandinimui ir geografinėms riboms.
DOCG žymėjimas nurodo Monferrato viršūnės vynus. Čia rasite Barbera d'Asti DOCG, Nizza DOCG, Ruchè di Castagnole Monferrato DOCG, Gavi DOCG ir Brachetto d'Acqui DOCG. Reikalavimai derliui ir brandinimui yra griežtesni, o patys vynai turi būti patvirtinti degustacijos metu.
Gomuryje skirtumą paprastai pajusite kaip didesnę koncentraciją ir gylį. Nizza DOCG pasižymi didesniu tankumu ir struktūra nei įprasta Barbera d'Asti. Vaisiai čia tamsesni, tekstūra tvirtesnė, o pabaiga ilgesnė, su šiltu, prieskoniniu poskoniu.
Ruchè di Castagnole Monferrato DOCG - viena specifiškiausių Italijos DOCG teritorijų. Iš čia kilę vynai turi intensyvų gėlių aromatą ir vidutinį kūną su subtiliais taninais, suteikiančiais elegantišką, lengvai sausoką pabaigą.
DOC pakopa apima tokius vynus kaip Monferrato DOC, Grignolino d'Asti DOC ir Freisa d'Asti DOC. Čia taisyklės kiek lankstesnės, o vynai dažnai lengvesni ir greičiau atsiveriantys.
Grignolino d'Asti DOC - geras pavyzdys. Vynas šviesios spalvos, tačiau nustebina tvirta taninų struktūra, kuri gomuryje jaučiama sausai ir lengvai grubiai. Tai vynas, kuriam visiškai atsiskleisti reikia maisto.
Keliose apeliacijose yra tokie žymėjimai kaip Riserva ir Superiore, reikalaujantys ilgesnio brandinimo ar aukštesnio alkoholio kiekio. Barbera d'Asti Superiore paprastai būna sodresnė ir švelnesnės tekstūros nei bazinė versija, nes ilgiau brandinta statinėse.
Skirtumas jaučiamas kaip apvalesnis pojūtis gomuryje, kuriame rūgštingumas vis dar išlieka, tačiau įsilieja į sudėtingesnę visumą su prieskonių, tabako ir tamsių vaisių natomis.
Monferrato driekiasi per didelę teritoriją su banguotomis kalvomis, tad net kelių kilometrų atstumu vynų skonis gali gerokai skirtis. Dirvožemis, aukštis ir saulės pusė lemia vietinius niuansus, kuriuos aiškiai pajusite taurėje.
Nizza zona yra pietinėje Monferrato dalyje ir laikoma ambicingiausių Barbera vynų epicentru. Kalvos čia siekia 300-400 metrų, o dirvožemyje vyrauja baltas kalkingas mergelis, vadinamas terre bianche.
Kalkinga dirva suteikia vynams tvirtesnę struktūrą ir ryškesnį rūgštingumą. Gomuryje Nizza vynas jaučiamas įtemptesnis ir vertikalesnis nei Barbera iš žemiau esančių plotų. Vaisiai tamsūs ir koncentruoti, tačiau rūgštingumas palaiko vyną tiesų ir sutelktą.
Aukštesnė vietovė reiškia vėsesnes naktis, kurios išsaugo natūralų vynuogių gaivumą. Tai jaučiama kaip vynas, turintis ir gylio, ir gyvybingumo - jis užpildo gomurį neatrodydamas sunkus ar per šiltas.
Castagnole Monferrato - Ruchè veislės gimtinė ir jos pačios DOCG apeliacija. Vietovė įsikūrusi vidutiniame aukštyje, kur kalkė persipina su moliu, suteikdama vynams gražią pusiausvyrą tarp struktūros ir aromato.
Iš čia kilęs Ruchè pasižymi intensyviu aromatiniu profiliu su rožių, levandų ir baltųjų pipirų natomis. Gomuryje vynas vidutinio kūniškumo, šilkiškos tekstūros ir subtilių taninų, suteikiančių lengvai sausoką, tačiau neaštrią pabaigą.
Šie vynai daugelį nustebina, nes kvepia tarsi aromatinė baltoji veislė, o skonis atskleidžia raudonąjį vyną su tikra struktūra. Tiems, kurie ieško lengvumo ir sudėtingumo, jie tampa gera Pinot Noir alternatyva.
Alto Monferrato driekiasi į pietus ir pietryčius, arčiau Ligūrijos. Čia dirva rausvesnė ir molingesnė - vadinamosios terre rosse - o klimatas šiek tiek šiltesnis ir labiau viduržemiškas.
Iš čia kilę vynai paprastai sodresni ir švelnesnių taninų. Barbera iš Alto Monferrato jaučiama apvalesnė ir dosnesnė, su prinokusiais vaisiais ir šilta pabaiga. Rūgštingumas išlieka, tačiau jis įsilieja į visumą, o ne dominuoja.
Būtent čia gaminama ir dalis Monferrato Dolcetto vynų. Jie vaisiški ir nesudėtingi, su švelniais taninais ir sultinga, lengvai kartoka pabaiga, todėl puikiai tinka kasdieniam gėrimui.
Monferrato - viena veislėmis turtingiausių Pjemonto vietovių. Be vyraujančios Barbera, regione auginama nemažai retų vietinių veislių, suteikiančių vynams itin savitą skonio profilį. Štai svarbiausios, kurias verta pažinti.
| Veislė | Vaidmuo regione | Pojūtis gomuryje | Būdingos natos |
|---|---|---|---|
| Barbera | Svarbiausia raudonoji veislė, Barbera d'Asti ir Nizza DOCG pagrindas | Sultingas rūgštingumas, švelnūs taninai, vidutinis ar pilnas kūnas | Vyšnios, slyvos, prieskoniai |
| Cortese | Pagrindinė baltoji veislė, Gavi DOCG pagrindas | Liaunas, įtemptas rūgštingumas, lengvas ir spyruokliuotas | Citrusai, žalias obuolys, migdolai |
| Moscato Bianco | Aromatinė veislė saldiems, putojantiems vynams | Lengvas, mažo alkoholio, smulkūs burbuliukai, tyras saldumas | Persikai, šeivamedžio žiedai, vynuogės |
| Grignolino | Vietinė specialybė šviesiems, taningiems raudoniesiems | Lengvas kūnas, ryškūs sausi taninai, tvirta struktūra | Braškės, baltieji pipirai, džiovintos žolelės |
| Ruchè | Reta aromatinė veislė iš Castagnole Monferrato | Vidutinis kūnas, šilkiškas, subtilūs taninai | Rožės, levandos, baltieji pipirai |
| Brachetto | Naudojama saldiems, lengvai putojantiems raudoniesiems | Lengvas, švelnus, kreminiai burbuliukai | Braškės, avietės, rožės |
| Freisa | Tradicinė veislė ramiesiems ir lengvai putojantiems vynams | Vidutinis kūnas, gaivus rūgštingumas, lengvi taninai | Avietės, žibuoklės, prieskoniai |
| Dolcetto | Kasdienė veislė vaisiškiems raudoniesiems | Švelnūs taninai, vidutinis kūnas, lengvai kartoka pabaiga | Gervuogės, slyvos, migdolai |
Monferrato dirvožemis - trijų pagrindinių tipų mozaika, kurių kiekvienas palieka aiškų pėdsaką taurėje. Skirtumas tarp jų slypi ne abstrakčioje terroir teorijoje, o tame, ką galima tiesiogiai pajusti gomuryje.
Terre bianche - baltasis kalkingas mergelis - suteikia vynams tvirtesnę struktūrą ir ryškesnį rūgštingumą. Toks vynas jaučiamas turintis stuburą ir spyruokliškumą. Vaisiai išlaikomi griežtuose rėmuose, o pabaiga dažnai ilga ir sutelkta.
Terre rosse - rausva molinga dirva - suteikia priešingą charakterį. Čia vynai tampa apvalesni ir dosnesni, su švelnesniais taninais ir šiltesne pabaiga. Vaisiai jaučiami labiau prinokę ir atviri, o pats vynas dovanoja platesnį, apgaubiantį pojūtį gomuryje.
Sabbie astiane - jūrinės kilmės smėlingos dirvos - suteikia lengviausius ir aromatingiausius vynus. Taninai čia subtilūs ir vos juntami, aromatas ryškesnis, o vynas ant liežuvio jaučiamas beveik oringas. Būtent iš šios dirvos kilę daugelis prieinamiausių ir iškart žaviausių vynų.
Monferrato vynai sukurti prie stalo. Aukštas raudonųjų vynų rūgštingumas skrodžia riebumą ir baltymus, o įtemptas baltųjų profilis atgaivina gomurį tarp kąsnių. Todėl jie tampa universaliais maisto palydovais, geriausiai atsiskleidžiančiais tada, kai turi ką atsverti.
Barbera - klasikinis partneris sodriems Pjemonto makaronų patiekalams. Vyno rūgštingumas skrodžia sviestingus padažus ir triufelius, o tamsūs vaisiai gražiai susilieja su mėsos raguru. Barbera d'Asti ar Nizza DOCG prie tajarin su sviestu ir triufeliais - derinys, kuris pasiteisina kaskart.
Prie rizoto su grybais ar parmezanu gerai tinka vidutinio kūniškumo Barbera. Rūgštingumas palaiko patiekalo gaivą, o vyno vaisiai papildo žemiškus, umami turtingus skonius jų neužgoždami.
Tvirta Grignolino taninų struktūra jį paverčia netikėtai geru palydovu prie mėsos gaminių ir saliamio. Sausas pojūtis gomuryje dera su sūriais, riebiais mėsos gaminiais, o lengvas kūnas užtikrina, kad vynas neužgoš subtilių skonių.
Prie keptos mėsos akivaizdus pasirinkimas - statinėse brandinta Barbera. Vyno koncentracija ir šiluma dera su karamelizuotu paviršiumi, o rūgštingumas atgaivina gomurį po kiekvieno kąsnio.
Cortese iš Gavi zonos tarsi sukurtas žuviai ir jūros gėrybėms. Įtemptas rūgštingumas ir lengvas kūnas puikiai tinka prie keptos ar grilyje ruoštos žuvies, tešloje keptų gėrybių ir lengvų jūros gėrybių patiekalų. Kartoka migdolų pabaiga gražiai dera su patiekalais, ruošiamais su alyvuogių aliejumi.
Moscato d'Asti - akivaizdus desertinis vynas. Mažas alkoholio kiekis ir tyras saldumas dera su šviežių vaisių pyragais, panna cotta ir lengvais uogų desertais. Brachetto d'Acqui itin gerai tinka prie šokoladinių desertų ir šviežių braškių.
Barbera geriausiai skleidžiasi 16-18 laipsnių temperatūroje. Lengvesnes versijas verta patiekti kiek vėsesnes, apie 14-15 laipsnių, kad išryškėtų vaisiai ir gaivumas. Jauniems vynams dekantavimas retai būtinas, tačiau brandesnei Nizza DOCG praverčia pusvalandis kvėpavimo.
Grignolino ir Ruchè geriausiai patiekti 14-16 laipsnių temperatūroje. Abi veislės praranda charakterį, jei patiekiamos per šiltos. Lengvas atvėsinimas išryškina aromatinius niuansus ir palaiko taninų gaivą.
Cortese ir kiti baltieji vynai patiekiami 8-10 laipsnių temperatūroje. Per didelis šaltis prislopina aromatus, tad butelį po šaldytuvo verta palaikyti penkias minutes prieš pilant.
Moscato d'Asti patiekiamas šaltas, apie 6-8 laipsnius, tiesiai iš šaldytuvo. Jį reikia gerti jauną ir šviežią - laikymas nieko neprideda.
Geriausius Barbera vynus iš Nizza DOCG galima laikyti 8-12 metų. Ilgainiui taninai suminkštėja, rūgštingumas geriau įsilieja, o vynas įgauna tabako, odos ir džiovintų vaisių natų. Tekstūra iš tvirtos ir koncentruotos virsta aksomiškesne ir apvalesne.
Monferrato - regionas tiems, kurie vertina charakteringus ir gaivius vynus be aukštos kainos, dažnai lydinčios garsiausias Pjemonto apeliacijas. Šie vynai geriausiai atsiskleidžia prie stalo ir atsilygina smalsumui.
Jums svarbūs vynai su gyvu rūgštingumu ir sultingais vaisiais, tinkantys kasdieniams valgiams. Vertinate galimybę atrasti veisles, kurių niekur kitur nesutiksite - tokias kaip Ruchè, Grignolino ir Brachetto.
Ieškote vynų su tikru vietiniu charakteriu, nesistengiančių priminti tarptautinių stilių. Norite Pjemonto kokybės nemokėdami Barolo kainos.
Langhe - Barolo ir Barbaresco tėvynė, kur Nebbiolo suteikia vynams griežtesnę taninų struktūrą ir santūresnį, lėtesnį charakterį. Monferrato Barbera vynai atsiveria greičiau, su švelnesniais taninais ir vaisiškesniu, sultingesniu profiliu.
Jei jaunas Barolo gali atrodyti įtemptas ir užsivėręs, su sausais, tvirtais taninais, tai jauna Barbera d'Asti paprastai būna atvira ir svetinga, su gyvu rūgštingumu, leidžiančiu ją gerti iškart. Tai dvi skirtingos filosofijos - Langhe reikalauja kantrybės, Monferrato dovanoja malonumą čia ir dabar.
Pradėkite nuo Barbera d'Asti DOCG. Ji suteiks būdingiausią regiono patirtį: sultingus vaisius, gyvą rūgštingumą ir švelnų taniną. Šį vyną lengva pamėgti, o tinka jis beveik prie visko - nuo makaronų iki picos.
Norintiems išsamesnės pažinties siūlome paragauti Ruchè di Castagnole Monferrato. Aromatinis profilis nustebina daugelį ir dovanoja visai kitokią patirtį nei dauguma raudonųjų veislių. O baltajam vynui patikimas pasirinkimas - Gavi DOCG su savo įtemptu, mineralingu stiliumi.
Jei mėgstate Pinot Noir iš Burgundijos dėl lengvumo ir elegancijos, išbandykite Grignolino d'Asti. Jis pasižymi panašiu lengvu kūnu, tačiau ryškesne taninų struktūra ir prieskoniniu charakteriu.
Jei esate Beaujolais ir vaisiško, nesudėtingo Gamay stiliaus gerbėjas, Dolcetto iš Monferrato bus geras pasirinkimas. Švelnūs taninai, sultingi vaisiai ir lengvai kartoka pabaiga, primenanti geriausius Morgon vynus.
Jei geriate Gewürztraminer dėl aromatinių savybių, bet pasigendate struktūros, išbandykite Ruchè. Jis dovanoja tas pačias gėlių ir prieskonių natas, tačiau raudonojo vyno pavidalu, su tikru taninu ir rūgštingumu.
Jei mėgstate Valpolicella Classico dėl gaivumo ir vyšnių vaisiškumo, jaunoje Barbera d'Asti rasite daug artimo. Rūgštingumas čia aukštesnis, vaisiai tamsesni, tačiau tas pats tiesioginis gėrimo malonumas išlieka.
Monferrato DNR - sultingas rūgštingumas, aromatinis gylis ir žemiškas universalumas, dėl kurių šie vynai tampa natūraliais maisto palydovais. Tai prieinamiausias Pjemonto vyno regionas, kuriame kokybė aukšta, o kainos protingos.
Šie vynai tiks jums, jei norite charakterio be sudėtingumo, gaivumo be aštrumo ir vietinių veislių, nepanašių į jokias kitas. Rinkitės Monferrato, kai norite vyno kasdieniam stalui, kai trokštate atrasti Pjemontą neišleisdami Barolo biudžeto arba kai norite nustebinti svečius kažkuo, ko jie dar niekada neragavo.
Monferrato slepia keletą netikėtų istorijų ir detalių, dėl kurių šį regioną gilintis dar įdomiau.
1. UNESCO pasaulio paveldas. Monferrato vyno kraštovaizdis 2014 metais kartu su Langhe ir Roero buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pripažinimas skirtas ne tik vynams, bet ir visam kultūriniam kraštovaizdžiui su kalvomis, kaimeliais ir istoriniais vyno rūsiais.
2. Ruchè buvo beveik išnykusi. Septintajame dešimtmetyje Ruchè veislė buvo ant visiško išnykimo ribos. Vietinis Castagnole Monferrato kunigas Don Giacomo Cauda išsaugojo paskutinius vynmedžius ir užtikrino veislės išlikimą. Šiandien Ruchè turi savo DOCG apeliaciją.
3. Barbera - labiausiai paplitusi Pjemonto veislė. Nors daugiausia dėmesio skiriama Nebbiolo, Barbera Pjemonte užima kur kas didesnius plotus. Ji puikiai jaučiasi Monferrato kalvose ir šimtmečius buvo vietos gyventojų kasdienio vyno pagrindas.
4. Moscato d'Asti paprastai turi vos 5-5,5 procento alkoholio. Tai vienas lengviausių Italijos vynų ir vienas iš nedaugelio, kuriuo iš tiesų galima mėgautis kaip gaivinančia alternatyva vidury dienos, nesukeliant sunkumo jausmo.
5. Grignolino kadaise buvo mėgstamiausias Pjemonto raudonasis vynas. Prieš įsigalint Barbera ir Nebbiolo, Grignolino buvo populiariausia raudonoji veislė Asti apylinkėse. Šiandien tai nišinė veislė, tačiau vietiniai gamintojai stengiasi atkurti jos, kaip rimto gastronominio vyno, reputaciją.